{"id":176,"date":"2019-08-11T20:30:45","date_gmt":"2019-08-11T17:30:45","guid":{"rendered":"http:\/\/psichoterapijos-mokymas.org\/grup\/?page_id=176"},"modified":"2019-12-24T13:22:07","modified_gmt":"2019-12-24T11:22:07","slug":"ii-kursas","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/www.psichoterapijos-mokymas.lt\/grup\/org-kursas\/ii-kursas\/","title":{"rendered":"II kursas"},"content":{"rendered":"\n<p style=\"text-align:center\" class=\"has-medium-font-size\"><strong>PSICHODINAMIN\u0116 PSICHODIAGNOSTIKA<\/strong> <br><em>(K. Mork\u016bnien\u0117)<\/em><\/p>\n\n\n\n<p>Kursas skirtas i\u0161samiam susipa\u017einimui su psichodinamine psichodiagnostika: jos reik\u0161me, nauda ir pritaikymu klinikiniame darbe. Apima asmenyb\u0117s organizacijos lygi\u0173 supratim\u0105,&nbsp;&nbsp;pirmini\u0173 ir antrini\u0173 gynybos mechanizm\u0173 \u017einojim\u0105, \u012fvairi\u0173 asmenyb\u0117s tip\u0173 samprat\u0105. Pla\u010diau nagrin\u0117jami: antisocialios, narcizin\u0117s, depresin\u0117s ir maniakin\u0117s, mazochistin\u0117s,&nbsp;&nbsp;obsesin\u0117s ir kompulsin\u0117s, isterin\u0117s asmenyb\u0117s tipai. Taip pat aptariamas praktinis psichodinamin\u0117s psichodiagnostikos \u017eini\u0173 pritaikymas psichoterapijoje ir dirbant \u012fvairiose organizacijose.<\/p>\n\n\n\n<ol class=\"wp-block-list\"><li><strong>Psichodinamin\u0117s diagnoz\u0117s reik\u0161m\u0117, asmenyb\u0117s organizacijos raidos lygiai bei j\u0173 reik\u0161m\u0117 psichoterapijai<\/strong> <br>Studentai su\u017einos, koki\u0105 reik\u0161m\u0119 ir naud\u0105 teikia psichodinamin\u0117 diagnostika tiek specialistui, tiek pacientui klinikiniame darbe ir kaip tai gali b\u016bti pritaikoma organizacijose. Susipa\u017eins su istoriniu kontekstu i\u0161skiriant asmenyb\u0117s brandos lygius. Geb\u0117s i\u0161skirti pagrindinius psichodiagnostinius kriterijus vertinant asmenyb\u0119. Diskutuos, kokias psichoterapines technikas galima naudoti atsi\u017evelgiant \u012f nustatyt\u0105 asmenyb\u0117s organizacijos lyg\u012f. Aptars, kaip tokios \u017einios gali b\u016bti pritaikomos dirbant \u012fvairiose organizacijose.&nbsp;<\/li><li><strong>Pirminiai ir antriniai gynybos mechanizmai&nbsp;<\/strong> <br>Studentai susipa\u017eins su gynybos mechanizmo s\u0105voka. Geb\u0117s atskirti, kada gynybos mechanizmai yra adaptyv\u016bs, o kada \u2013 nebe. Bus i\u0161samiai aptarti pirminiai ir antriniai gynybos mechanizmai, atskleistos j\u0173 s\u0105sajos su skirtingais asmenyb\u0117s tipais. <\/li><li><strong>Antisociali asmenyb\u0117. Narcizin\u0117 asmenyb\u0117.<\/strong> <br>Studentai i\u0161samiai susipa\u017eins su antisocialios ir narcizin\u0117s asmenybi\u0173 varomis, afektais ir temperamentu. Su\u017einos apie kiekvienos j\u0173 adaptyvius ir gynybinius procesus, objektinius ry\u0161ius, savast\u012f. Bus aptariama, kaip gydyti \u0161iuos asmenyb\u0117s sutrikimus psichoterapijoje, ko galima tik\u0117tis ir kaip elgtis atpa\u017einus \u0161iuos asmenyb\u0117s tipus organizacijose.&nbsp;&nbsp;<\/li><li><strong>Depresin\u0117 ir maniakin\u0117 asmenyb\u0117s. Mazochistin\u0117 asmenyb\u0117.<\/strong> Studentai i\u0161samiai susipa\u017eins su depresin\u0117s ir maniakin\u0117s bei mazochistin\u0117s asmenybi\u0173 varomis, afektais ir temperamentu. Su\u017einos apie kiekvienos j\u0173 adaptyvius ir gynybinius procesus, objektinius ry\u0161ius, savast\u012f. Bus aptariama, kaip gydyti \u0161iuos asmenyb\u0117s sutrikimus psichoterapijoje, ko galima tik\u0117tis ir kaip elgtis atpa\u017einus \u0161iuos asmenyb\u0117s tipus organizacijose.&nbsp;<\/li><li><strong>Obsesin\u0117 ir kompulsin\u0117 asmenyb\u0117s. Isterin\u0117 asmenyb\u0117.<\/strong> <br>Studentai i\u0161samiai susipa\u017eins su obsesin\u0117s ir kompulsin\u0117s bei isterin\u0117s asmenybi\u0173 varomis, afektais ir temperamentu. Su\u017einos apie kiekvienos j\u0173 adaptyvius ir gynybinius procesus, objektinius ry\u0161ius, savast\u012f. Bus aptariama, kaip gydyti \u0161iuos asmenyb\u0117s sutrikimus psichoterapijoje, ko galima tik\u0117tis ir kaip elgtis atpa\u017einus \u0161iuos asmenyb\u0117s tipus organizacijose.&nbsp;<\/li><\/ol>\n\n\n\n<p style=\"text-align:center\" class=\"has-medium-font-size\"><\/p>\n\n\n\n<p style=\"text-align:center\" class=\"has-medium-font-size\"><strong>PSICHODINAMIN\u0116 ASMENYB\u0116S SAMPRATA <\/strong><br><em>(K. Mork\u016bnien\u0117)<\/em><\/p>\n\n\n\n<p>Kurso tikslas \u2013 ap\u017evelgti svarbiausias teorines psichoanalitin\u0117s psichoterapijos kryptis, susipa\u017einti su pagrindin\u0117mis teorin\u0117mis s\u0105vokomis, pamatyti asmenyb\u0119 per psichodinaminio po\u017ei\u016brio prizm\u0119. Pla\u010diau nagrin\u0117jamos: var\u0173, ego bei savasties psichologijos, objekt\u0173 ry\u0161i\u0173, mentalizacijos bei prisiri\u0161imo teorijos.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<ol class=\"wp-block-list\"><li><strong>S.Freud var\u0173 psichologija. Psichoanaliz\u0117s raida. Psichopatologijos samprata.<\/strong> <br>Studentai bus supa\u017eindinti su psichoanaliz\u0117s istorija, topografiniu ir strukt\u016briniu psichikos modeliu,&nbsp;&nbsp;&nbsp;pagrindiniais psichodinaminio po\u017ei\u016brio principais. Aptariamos pirmini\u0173 ir antrini\u0173 proces\u0173, varos, fiksacijos, regresijos, id, ego, superego, nerimo, konflikto s\u0105vokos. Gilinamasi \u012f charakterio formavim\u0105si ir psichopatologij\u0105. <\/li><li><strong>Ego psichologija<\/strong>. <br>Gilinamasi \u012f ego koncepcij\u0105 su trumpa istorine ap\u017evalga. Bus aptariamos ego funkcijos, ypa\u010d i\u0161samiai aptariant gynybos mechanizm\u0173 tem\u0105. Studentai su\u017einos apie gynybos lygi\u0173 klasifikacij\u0105, gilinsis \u012f gynybos mechanizm\u0173 apra\u0161ymus, pateiks realius pavyzd\u017eius i\u0161 gyvenimo. Bus pla\u010diau aptariama&nbsp;&nbsp;E.Ericksono psichosocialin\u0117s raidos teorija.<\/li><li><strong>Objekt\u0173 ry\u0161i\u0173 teorijos<\/strong>. <br>Pateikiama trumpa istorin\u0117 ap\u017evalga, pristatomi pagrindiniai objekt\u0173 ry\u0161i\u0173 teorij\u0173 autoriai. I\u0161samiai aptariamos objekt\u0173 ry\u0161i\u0173 teorij\u0173 s\u0105vokos: objektas (kitas), subjektas (savastis), savasties objektas, tranzitinis objektas, internalizacija, objekt\u0173 ry\u0161i\u0173 diada, pakankamai gera mama, talpykla (\u201ei\u0161laikymas\u201c), objekto pastovumas ir kt. <\/li><li><strong>Savasties psichologija<\/strong>. <br>Studentai susipa\u017eins su savasties psichologijos pradininku H.Kohutu, jo teorijos pagrindin\u0117mis s\u0105vokomis, asmenyb\u0117s raidos, patologijos kilm\u0117s samprata. Bus nagrin\u0117jama tripol\u0117s savasties koncepcija. Glaustai pristatomos psichoterapin\u0117s technikos pagrindai. <\/li><li><strong>Prisiri\u0161imo teorija. Mentalizacijos teorija.<\/strong> <br>Per\u017evelgiamos pagrindin\u0117s prisiri\u0161imo teorijos s\u0105vokos, asmenyb\u0117s vystymosi samprata, prisiri\u0161imo tyrimai ir prisiri\u0161imo \u012ftaka asmenybei, po\u017ei\u016bris \u012f psichopatologij\u0105. Taip pat pateikiami bendrieji mentalizacijos teorijos bruo\u017eai, pagrindin\u0117s s\u0105vokos, asmenyb\u0117s vystymosi samprata&nbsp;&nbsp;bei po\u017ei\u016bris \u012f psichopatologij\u0105. Atsakoma \u012f klausim\u0105, kaip prierai\u0161umas siejasi su mentalizacija.<\/li><\/ol>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>PSICHODINAMIN\u0116 PSICHODIAGNOSTIKA (K. Mork\u016bnien\u0117) Kursas skirtas i\u0161samiam susipa\u017einimui su psichodinamine psichodiagnostika: jos reik\u0161me, nauda ir pritaikymu klinikiniame darbe. Apima asmenyb\u0117s organizacijos lygi\u0173 supratim\u0105,&nbsp;&nbsp;pirmini\u0173 ir antrini\u0173 gynybos mechanizm\u0173 \u017einojim\u0105, \u012fvairi\u0173 asmenyb\u0117s tip\u0173 samprat\u0105. Pla\u010diau nagrin\u0117jami: antisocialios, narcizin\u0117s, depresin\u0117s ir maniakin\u0117s, mazochistin\u0117s,&nbsp;&nbsp;obsesin\u0117s ir kompulsin\u0117s, isterin\u0117s asmenyb\u0117s tipai. Taip pat aptariamas praktinis psichodinamin\u0117s psichodiagnostikos \u017eini\u0173 pritaikymas psichoterapijoje ir<\/p>\n<p class=\"text-right\"><span class=\"screen-reader-text\">Skaityti toliau&#8230; II kursas<\/span><a class=\"btn btn-secondary continue-reading\" href=\"https:\/\/www.psichoterapijos-mokymas.lt\/grup\/org-kursas\/ii-kursas\/\">Skaityti toliau&#8230;<\/a><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"parent":172,"menu_order":2,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":{"footnotes":""},"class_list":["post-176","page","type-page","status-publish","hentry"],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.psichoterapijos-mokymas.lt\/grup\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/176","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.psichoterapijos-mokymas.lt\/grup\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.psichoterapijos-mokymas.lt\/grup\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.psichoterapijos-mokymas.lt\/grup\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.psichoterapijos-mokymas.lt\/grup\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=176"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/www.psichoterapijos-mokymas.lt\/grup\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/176\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":413,"href":"https:\/\/www.psichoterapijos-mokymas.lt\/grup\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/176\/revisions\/413"}],"up":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.psichoterapijos-mokymas.lt\/grup\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/172"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.psichoterapijos-mokymas.lt\/grup\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=176"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}